Didelio tempo kaina- stresas. Kaip jį suvaldyti?

Pripažinkime: lenktyniaujame su laiku: bėgame, važiuojame, skrendame, dirbame keliuose darbuose, nespėjame ramiai pavalgyti, neturime laiko pabendrauti su šeimos nariais, pailsėti, sustoti…Labai pasistengę, randame laiko ir sporto treniruotėms, ir pasisėdėjimui su draugais, tik– ne sau.
Pasikeitus gyvenimo aplinkybėms ir ištobulėjus technologijoms, šiuolaikiniam žmogui bene daugiausia streso sukelia darbas ir visa, kas su juo susiję. Pernelyg dideli reikalavimai, prieštaringi darbo nurodymai, konfliktai, didelis darbo krūvis, griežti terminai – visa tai dažnai, kone kiekvieną dieną, sukelia stresą. Stresą sukelia reikalavimų ir galimybių juos įvykdyti neatitikimas, kuris dirbančiajam yra nemalonus ir sukelia neigiamas reakcijas: baimę, vidinę įtampą, bejėgiškumo jausmą ir t. t. Bijome prarasti darbus, nes turime begalę finansinių įsipareigojimų bankams, komunalinių paslaugų teikėjams ir t. t. Visur yra konkurencija, o vertigiausi tie, kurie dirba greitai ir rezultatyviai. Todėl sustoti nėra kada. Tokią alinančią sistemą palaiko ir daugelis darbdavių, kuriems rūpi galutiniai rezultatai ir augantis pelnas. Niekam neįdomu, kaip žmogus jaučiasi ar kokios bėdos jį kamuoja. Toks požiūris ugdomas dar nuo vaikystės, mokyklose. Dažnai mokytojams svarbu ne kaip vaikas jaučiasi, o tik išmoktos pamokos ir atliktos užduotys. Taip neretai elgiasi ir tėvai, reikalaujantys tik gerų pažymių. To pasekoje, susiformuoja jausmas, kad svarbiausia – ne asmeninė gera savijauta, o rezultatas. Bėgant laikui ir sparčiai tobulėjant technologijoms, tempas tik didėja. O nuolatines pastangas neatsilikti ir pirmauti mokykloje, vėliau universitete, paskui darbe, prisiimant per daug darbų ir nepadarant jų iki galo- apvainikuoja stresas. Žinoma, pasiekę gerų rezultatų dažnai jaučiamės pakylėti, tačiau tik trumpam. Vėliau ko nors nepadarę, tik dar labiau nusimename ir mažėja pasitikėjimas savo jėgomis. Šias alinančias kasdienes pirmenybes nutraukti dažniausiai priverčia tik dėl streso sukeltos sveikatos problemos, kai nei fizinės jėgos, nei psichika nebeatlaiko tokio milžiniško krūvio. Kai neigiamas stresas trunka ilgai, gresia išsekimas, smarkiai sumažėja motyvacija ir darbingumas. Atstatyti išeikvotą energiją padėtų kokybiškas poilsis, tačiau po įtemptos darbo dienos ne kiekvienam pavyksta rasti laiko savo poreikiams.
Tipinės streso sukeltos ligos: kraujo apytakos sutrikimai, virškinimo sutrikimai, dėmesio sutrikimai, galvos skausmai, migrena, neatsparumas ligoms, nuovargis, išsekimas, miego sutrikimai. 

Todėl būtina išmokti valdyti patiriamą stresą ir žinoti būdus, kaip atsipalaiduoti.

• Vartokite vitaminus su magniu ir kalciu, nes šie mineralai padeda neutralizuoti streso hormoną adrenaliną.
  
• Suvalgykite apelsiną ar kitą mėgstamą citrusinį vaisių. Tyrimai rodo, kad vitaminas C padeda sumažinti streso hormonų, o viename apelsine jo yra apie 60 mg.
  
• Pasitelkite vizualizaciją, jei negalite šiuo metu paatostogauti- „išvykite“ atostogauti mintyse. Paskirkite 10–15 min. svajonėms apie tariamą kelionę. O kadangi mintys materializuojasi- visai tikėtina, kad greitu laiku taip ir padarysite.
  
• Vietoje gėrimų su kofeinu gerkite raminamąsias valerijono, ramunėlių, kitų vaistažolių arbatas.
  
• Įsigykite džiovintų apynių ir jais prisikimškite nedidelę pagalvę. Apynių kvapas veikia raminamai, įmaišykite melisų, ramunėlių, mėtų ar čiobrelių- tokia pagalvė padės geriau miegoti.
  
• Pažiūrėkite komediją ar kokį juokingą filmą. Juokas atpalaiduoja raumenis, pašalina vidinę įtampą. Daugiau judėkite: nustatyta, kad įtampai rečiau pasiduoda tie žmonės, kurie kasdien mankštinasi bent po 30 min. Skirkite laiko pasivaikščiojimui, tiesiog kai vykstate į darbą, išlipkite stotele anksčiau.
  
• Pasiklausykite lėtos, raminamos muzikos, kuri teigiamai veikia smegenis. Relaksacinės muzikos galima rasti internete.
  
• Sėdėdami giliai įkvėpkite, kol suskaičiuosite iki 10. Kelias sekundes sulaikykite kvėpavimą, tada skaičiuodami iki 10 iškvėpkite. Kartokite 10 kartų.
  
• Įsigykite ir rūpinkitės naminiu gyvūnėlu. Tyrimai rodo, kad gyvūno glostymas sulėtina pulsą.
  
• Stenkitės ilgiau žiūrėti į žalius augalų masyvus ir matyti daugiau žalios spalvos. Japonai ištyrė, kad tai veikia raminamai ir sumažina vidinę įtampą.
  
  

www. TurtingaMoteris.lt