Kai Dievas pirmoje vietoje, tada viskas savo vietoje. Arba išmokti dirbti ir ilsėtis.
Kodėl aš nuolatos pavargusi? Gal man trūksta vitaminų? Juk tuoj pavasaris. Gal man reikia tinkamai išsimiegoti? Nes vis pervėlai guluosi patalan. Gal man reikia geriau organizuoti savo darbus ir persistatyti prioritetus? Galvojame kaip susiplanuoti darbus, o ar planuojame poilsį? Kasdien. Šeimyninį. Asmeninį. O yra laikas maldai? Yra laiko Dievui? Dažnai mes galvojame tik apie savus reikalus, nes jie gi tooookie svarbūs ir patys mes tokie svarbūs.
Klausausi sekmadienio pamokslo iš Pakūtos apie tai, kaip žydai švenčia Šabą. Šeštadienį jie nedirba, jie švenčia poilsį, meldžiasi ir bendrauja. Jie atsigauna, tampa vėl kūrybingi ir su palaiminimu pradeda naują savaitę. O kaip mes? Švenčiame Sekmadienį? Dievas gi ilsėjos, sukūręs svietą, o kaip ilsimės mes, kai nudirbame savus reikalus? Būna, kad niekaip. Vis taip pat tvarkydamiesi, dirbdami ir bandydami vėl nusiteikti kitai savaitei. Tad pirmadienį vėl švenčiame lažą. Ar čia gyvenimas? Jokio balanso. Jokio džiaugsmo, tik dar didesnis nuovargis.
Nebijok, pasaulis nesugrius ir niekas neprapuls.
Kartais sunku pasitikėt šiais žodžiais, nustot žongliruoti ir palikti darbus kitai dienai ar savaitei. Ilsėtis ne tik sekmadieniais, bet ir vakarais po darbo. Ilsėtis ir pajausti namus. Yra vieni žodžiai, kurie padeda išlaikyti balansą. Kai Dievas pirmoj vietoj, tada viskas sukrenta į savas vietas. Čia apie tuos pačius 10 Dievo patarimų, maldą, atleidimą, besąlygišką meilę ir gebėjimą pamatyti stebuklus nestebuklingose vietose. Ne kartą juos tikrinau, ne kartą jie tikrino ir gelbėjo mane. Kai reikėjo apsipręsti ir nežinojau kaip, kai norėjosi viską mesti ir gyventi patogiau. Jei nesimelsčiau, bučiau piktas žmogus. Senai išsiskyrusi, egocentriška ir matomai tik su gražiais daiktais aplinkui save. Malda sulipdo mintis, sugrąžina prie gerų dalykų ir padeda pamatyti situacijas virš srovės, virš pykčio ir paties savo blogumus. Malda ne tik ilsina dušią po darbų, kai apžvelgi ir padėkoji už praėjusią dieną ar savaitę. Malda padeda suprasti save, vaikus (iš tikro nieko ten suprast, pasimeldi, nebepyksti ir vėl puoli juos bučiuot. Bala ten viską. ), jį ir darbus.
Nuoširdžiai tikiu, kad nei vienas žmogus nėra blogas ir jei kur prisidirbame, tai tik todėl, kad pasiglydom. Ne visada ateiname į mišias išgirsti savaitės pamokslo, bet kartais galima šventę susikurti namuose. Besiklausant gerų minčių per Marijos radiją (kievieną laidą galim atsisiųsti ir susidėlioti savo grojaraštį ar mediateką), besimeldžiant plaunant prisvilusius puodus ar lipnias grindis. Štai viena mintis, kuri su manimi kasdieniuose reikaluose.
„Dievas šiukšlių nekuria, todėl kiekvienas iš mūsų Dievo akyse esame geri, brangūs ir turime po nuostabų planą“(brolis G. Numgaudis).
Malda ilsina dūšią ir skatina pasitikėti, kad viskas bus gerai. Ilsėkis.
Viktorija Povilienė, daugiauneivirtuve.lt