Pagrįsta mokslo, patvirtinta praktikos.

Mokslas įrodė, kad bene svarbiausias žmogaus jausenos indikatorius yra emocijos.

Mūsų išgyvenamos emocijos - tai ne tik atsakas į tam tikrą situaciją, bet ir savotiškas indikatorius, atskleidžiantis mūsų pačių vidinę būseną. Kuo reikšmingesnė yra žmogui situacija, tuo ryškesnės bus jo išgyvenamos emocijos.

Emocija yra trumpalaikė reakcija - išgyvenimas į tam tikras situacijas.
Neigiamų emocijų yra žymiai daugiau, nei teigiamų, tai: pyktis, baimė, liūdesys, sielvartas, nuoskauda, kaltė, pasibjaurėjimas, panieka, sumaištis. Teigiamos - susidomėjimas ir džiaugsmas. Nuostaba, ji gali būti ir teigiama, ir neigiama emocija.

Turbūt ir patys esate pastebėję, jog teigiamos emocijos motyvuoja, įkvėpia ir skatina veikti, o kai išgyvename neigiamas emocija tampame užslopinti, sukaustyt. Tačiau net ir matydami teigiamų emocijų naudą, mums sunku išsilaikyti teigiamų emocijų lygyje.

Problemos prasideda tada, kai užgimusių emocijų nesuprantame, neišreiškiame arba slopiname ar nekreipiame į jas dėmesio.


Emocijas sukėlusi situacija gali būti jau seniai praėjusi, bet užslopintos ar ignoruojamos emocijos tęsia savo gyvavimą pasąmonėje. Ir jei vėl pasikartos panaši situacija, pagal rezonanso principą šios užslopintos emocijos gali sukilti su dar stipresne jėga - kuriančia arba griaunančia.
Todėl gebėjimas suprasti savo emocijas – labai svarbus! Kai suprantame savo emocijas, galime ne tik adekvačiai reaguoti į įvairias iškylančias situacijas, bet ir pasimokyti iš jų, priimti teisingus sprendimus bei tapti emociškai brandžiais.

Ką gi mums duoda emocijų supratimas? Jei dažnai kyla pyktis ar net agresija - tai gali reikšti, kad metas kažką užbaigti arba pradėti - galbūt, sekina sudėtingi santykiai, o gal vis nesiryžtame pradėti naujo gyvenimo etapo?
Vis užvaldanti nuoskauda gali parodyti, kad vengiame atsakomybės ir todėl kaltiname išorines sąlygas ar žmones. O štai baimė kyla tuomet, kai nesuprantame, kas vyksta. Išeitis - sužinoti, suprasti tai, kas baugina.

Liūdesys dažniausiai sugrįžta tuomet, kai žvalgomės į tai, kas jau praėjo. Kai tik pradedame gyventi tuo, kas vyksta dabar ir judėti į priekį - liūdesys praeina.

O štai džiaugsmas gali būti dvejopas: kaip trumpalaikė emocija - kai dėl kažko apsidžiaugiame (euforija), o gali ir peraugti į džiaugsmo būseną - kai esame savimi, kai esame ten, kur reikia ir atliekame tai, ką turime atlikti, kai esame harmonijoje, meilėje ir santarvėje.


Išvada paprasta: jei išmokstame pažinti ir suprasti savo emocijas, mokytis iš jų - mes tampame sąmoningi ir emociškai brandūs. Tuomet mes galime siekti šviesesnių emocijų ir tuo būdu pagerinti savo kasdienę savijautą.